12Gru
2015
0

Žibintų ir stebuklų vakaras

Gruodžio 13 d. pasaulyje yra minima kaip šventosios Liucijos, kitaip dar vadinama Šviesos diena. Dar senais laikais Lietuvoje būdavo deginamos simbolinės žvakės ir nuo tos dienos pradedama laukti saulėgrįžos. Taip belaukiant saulės šviesos vieną tamsų žiemos vakarą mūsų darželio vaikai taip pat uždegė savo žvakutes.

 

Bet apie viską nuo pradžių. Vieną rytą vaikai rado nykštukų laišką. Nykštukai rašė, kad jie gyvena toli, bet viską mato. Ir nykštukai paliko užduotį – padaryti žibintus. Vaikai smagiai kibo į darbą – juk ne kasdien atlieki nykštukų užduotėles. Kitą rytą visus labai pradžiugino antrasis nykštukų laiškas, kuriame jie dėkojo už gražius žibintus ir pažadėjo, kad kai vakaras ateis lauktume stebuklo.

Pagaliau ėmė temti. Nekartaudami vaikai laukė stebuklo. Pirmas stebuklas pasitiko už grupės durų – darželio grindys ir sienos buvo pilnos mažų kojyčių pėdsakų, kurios vedė į salę. O už stebuklingai apšviestos salės durų vaikų laukė pasakorius, kuris, vaikams susėdus ratu apie jį, pasekė pasaką apie nykštuką.

Tarp kalėdinės eglutės šakų vaikai rado dar vieną nykštukų laišką su mįslingais nurodymais kur juos rasti. Taip vaikai keliavo nuo eglutės prie lango, nuo lango prie durų, nuo durų prie saulės, nuo saulės prie lovos, nuo lovos prie laikrodžio, nuo laikrodžio prie veidrodžio, kol vėl grįžo prie eglutės. O po eglute laukė ne nykštukai, o jų staigmenų maišelis. Vakai labai džaugėsi atlikdami nykštukų užduotėles, šilta ir jauku buvo rankose neštis savo padarytus žibintus. Lauksime nykštukų sugrįžtant!